2024 metų trečiąjį ketvirtį „Kreda“ grupė, kurią sudaro 14 kredito unijų, ir toliau stiprino savo pozicijas finansų rinkoje. „Kreda“ grupės turtas sudarė 529,3 mln. eurų ir augo 11 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., kuomet sudarė 478,7 mln. eurų. Per tris šių metų ketvirčius Grupė neaudituotais duomenimis uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat kaip ir praėjusiais metais.
Situacija išlieka stabili
Bendras paskolų portfelis trečiąjį 2024 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 13 proc. – paskolų portfelio suma pasiekė 455,2 mln. eurų. Labiausiai augo paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui (20 proc.) ir žemės ūkiui (19 proc.).
Trečiąjį 2024 m. ketvirtį paskolų portfelis išliko kokybiškas. Atsižvelgiant į augantį paskolų portfelį ir į makroekonomines prognozes, šiuo metu suformuota 7,3 mln. eurų atidėjinių paskoloms (2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje atidėjiniai paskoloms sudarė 5,2 mln. eurų). Trijų ketvirčių palūkanų pajamos siekė 29,8 mln. eurų (25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai).
Skolinosi būstui ir verslo plėtrai
„Kreda“ grupės valdybos pirmininko Mindaugo Raipos teigimu, Europos Centriniam Bankui birželį pradėjus mažinti EURIBOR palūkanų normas, gyventojai pradėjo aktyviau domėtis paskolomis būstui. „Trečiąjį ketvirtį, kaip ir prognozavome, stebėjome ne tik būsto rinkos atsigavimą, bet ir greičiau priimamus sprendimus jį įsigyti – būsto paskolų išduota 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mūsų duomenimis, aktyviausiai būstui šiuo laikotarpiu skolinosi 20–30 metų amžiaus kredito unijų nariai, o vidutinė paskolos suma siekė 60,9 tūkst. eurų. Būsto paskolų segmente labiausiai augo 250–400 tūkst. ir didesnes sumas viršijančios paskolos”, – komentavo M. Raipa.
Trečiąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir toliau didėjo finansavimo poreikis iš smulkiojo bei vidutinio verslo subjektų. Verslo finansavimo portfelis, lyginant su praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaiga, augo 20 proc. ir šių metų rugsėjo pabaigoje pasiekė 160 mln. eurų. Tai rodo, kad Lietuvos verslas, nepaisydamas visų geopolitinių iššūkių, ir toliau išlieka stiprus, išlaiko augimo tempą, drąsiai planuoja ateitį ir investicijas į atsinaujinimą, plėtrą ir technologines naujoves. Trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo ir paskolos žemės ūkiui. Finansavimo poreikį žemės ūkyje skatino ne tik investicijos į modernią techniką, naujus pastatus, atsinaujinančią energetiką ar naujos įrangos, skirtos žemės ūkio produktams gaminti, įsigijimą, bet ir lengvatinės paskolos bei valstybės teikiamos garantijos. „Kreda“ grupės suteiktos paskolos žemės ūkiui trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 19 proc. ir sudarė 94 mln. eurų.
Pasak M. Raipos, nors unijos daug dėmesio skiria privačių ir verslo klientų poreikių užtikrinimui, individualių finansinių sprendimų paieškai, 2023 metų kredito unijų įstatymo pokyčiai suteikia naujų galimybių aktyviau dirbti ir su valstybinėmis įmonėmis, siūlant joms patrauklius taupymo sprendimus, aukštas palūkanų normas už lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose. „Tikimės, kad valstybinės įmonės įvertins „Kreda“ grupės kredito unijų lankstumą bei platų jų teikiamų paslaugų spektrą“, – sako M. Raipa.
„Kreda“ grupė šiuo metu teikia finansavimą smulkiam bei vidutiniam verslui su valstybės garantija – tam skirta skatinamoji finansinė priemonė „Portfelinės garantijos 3“. Šiai priemonei įgyvendinti skirta 18,6 mln. – tiek paskolų ji galės suteikti su valstybės pagalba per ketverius metus. Tuo tarpu ūkininkai, planuojantys investicijas į ūkio modernizavimą ir plėtrą, gali kreiptis dėl finansavimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą. Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo pasidalytos rizikos paskolos, kurias teikia „Kreda“ grupės kredito unijos, skirtos užsiimantiems žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų gamyba ar perdirbimu.
„Kreda“ grupės kredito unijos trečiąjį ketvirtį ir toliau aktyviai finansavo su tvaria veikla susijusius projektus: saulės elektrinių, nedidelių vėjo jėgainių ar elektromobilių įsigijimą bei infrastruktūros įrengimą.
Indėliai nepraranda populiarumo
Šių metų trečiojo ketvirčio grupės indėlių portfelis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 11 proc., o terminuotųjų indėlių suma sudarė 365,7 mln. eurų. Ši investavimo priemonė tarp „Kreda“ grupės narių išliko populiari ir trečiąjį ketvirtį, nes terminuotųjų indėlių palūkanų normos kredito unijose išlieka aukštos. Trečiąjį metų ketvirtį daugelis „Kreda“ grupės unijų vis dar siūlė 4 proc. viršijančias palūkanas už 12 mėn. terminuotąjį indėlį.
Rinka jau reaguoja į besikeičiančias EURIBOR palūkanų normas – pastebima terminuotųjų indėlių palūkanų mažėjimo tendencija. „Kreda“ kredito unijų grupėje palūkanos už indėlius kol kas išlieka vienos aukščiausių rinkoje, o terminuotieji indėliai atitinkamai – vis dar patraukli ir saugi alternatyva kitoms investicijoms, generuojanti priimtiną grąžą.
„Mes ir toliau sėkmingai įgyvendinome savo tikslus ir stiprinome pozicijas finansuodami smulkų ir vidutinį verslą, įskaitant ūkininkus. Tarp mūsų prioritetų išlieka aktyvus darbas su valstybės remiamomis programomis, skirtomis verslo kūrimui ir plėtrai. Augant susidomėjimui būsto paskolomis, savo nariams siūlysime patrauklius, į jų poreikius orientuotus ir individualizuotus finansavimo sprendimus. Taip pat ir toliau skirsime dėmesį žaliosioms paskoloms, skirtoms atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai tiek ūkiuose, tiek versle ar privačių klientų segmente. Mes ir toliau sieksime siūlyti mūsų nariams aktualius finansavimo sprendimus, kurie savo ruožtu skatintų ir šalies konkurencingumą bei ilgalaikį ekonomikos augimą“, – kalbėjo M. Raipa.
Šiais metais ir toliau daug dėmesio buvo skiriama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai – Jungtinė centrinė kredito unija pasirašė narystės Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centre sutartį ir tapo pirmąja šios organizacijos gretas papildžiusia centrine kredito unija.
Jungtinės centrinės kredito unijos administruojama kredito unijų grupė „Kreda“, reaguodama į besitęsiančius įvykius pasaulyje, prisidėjo prie Lietuvos gynybos sektoriaus stiprinimo ir rugsėjo mėnesį skyrė paramą Lietuvos kariuomenei bei Lietuvos šaulių sąjungai, padovanodama jiems palydovinio interneto ryšio sistemos „Starlink“ įrangos komplektus.
