Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ turtas 2021 m. augo 13,5 proc. iki 255,79 mln. eurų, palyginimui 2020 m. siekė 225,41 mln. eurų. Atitinkamai pelnas didėjo 43,5 proc. –2,55 mln. eurų 2021 m., kai 2020 m. siekė 1,79 mln. eurų.
Reikšmingiausiai pernai padidėjo „Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis – 49,5 proc., bendra pasirašytų paskolų suma buvo 46,06 mln. eurų. Keturis kartus daugiau verslo paskolų už 12,87 mln. eurų buvo suteikta metų pabaigoje.
„Viena iš „Kreda“ grupės numatytų strateginių krypčių yra didinti verslo kreditų dalį bendrame paskolų portfelyje, kurią pavyko pasiekti dirbant kryptingai ir vieningai. Paskutinis ketvirtis visada būna intensyviausias pagal išduodamas paskolų apimtis, praėjusiais metais jas dar labiau didino po pandemijos atsigaunantys ir plėtrą planuojantys verslai“, – sako Mindaugas Raipa, „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas.
Pasak M. Raipos, dėl geopolitinės situacijos šių metų pradžioje skolinimosi apimtys buvo kiek sulėtėjusios, tačiau dabar jau matosi, jog po truputį verslo situacija stabilizuojasi, kai yra iš naujo planuojamos žaliavų bei medžiagų tiekimo grandinės, tinkamai perskaičiuojama verslo projektų savikaina. Bet kokiam verslui reikia laiko prisitaikyti prie šiandieninės ekonominės situacijos. Atitinkamai „Kreda“ grupė planuoja 30 proc. paskolų portfelio augimą 2022 m.
„Kryptingai palaikome tvarų verslą – šiais metais Europos Tarybos vystymo bankas Lietuvai patvirtino dvi paskolas, iš kurių 2 mln. eurų atiteks „Kreda“ grupei. Skirstydami šią paskolą, skatinsime ekonomikos augimą, remiant smulkaus ir vidutinio dydžio verslus, nukreipsime investicijas sveikatos, švietimo, socialinės priežiūros bei visuomeninės infrastruktūros srityse. Tikime, kad šios lėšos padės kurti naujas bei išlaikyti esamas darbo vietas ir palengvins tikslinį finansų pritraukimą“, – sako M. Raipa.
„Kreda“ grupės [1] bendras paskolų portfelis 2021 m. išaugo 19,7 proc. – paskolų portfelio suma buvo 191,0 mln. eurų. Nors didžiausią augimą demonstravo verslo paskolos, privačių asmenų portfelis didėjo 17,5 proc. – iki 89,3 mln. eurų. Didžiąją šių paskolų portfelio dalį 74,8 proc., t.y. 66,78 mln. eurų, sudarė būsto paskolos, būsto finansavimo paklausa praėjusiais metais augo visose Baltijos šalyse.
„Viena iš augimo priežasčių praėjusiais metais – didelė nekilnojamojo turto projektų gausa. Kylant kainoms, dvejojantys greičiau priėmė sprendimus įsigyti ir įsikurti savo namuose. Taip pat pastebimas užsienyje dirbančių ir gyvenančių tautiečių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai būstus įsigyja planuodami juos nuomoti ir taip generuoti pasyvias pajamas, taip pat pasilikdami galimybę į juos sugrįžti gyventi patys“, – situaciją vertina M. Raipa.
Tuo metu „Kreda“ grupės indėlių portfelis 2021 m. didėjo 12,8 proc. iki 225,4 mln. eurų, 2022 m. planuojamas tolimesnis šio portfelio augimas, užtikrinant aukštas palūkanų normas, siekiant išlaikyti grupės unijų narių turto vertę. M. Raipos teigimu, unijų sektorius teikia tokias pačias garantijas kaip ir bankai, tačiau moka gerokai didesnes palūkanas – dėl infliacijos gyventojai šiuo metu aktyviai ieško palankiausių galimybių planuoti savo finansus ir taupyti.
„Kreda“ grupės 2021 m. rezutatams įtakos turėjo ir vidiniai veiksniai, įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės patobulinimai. 2021 m. grupė sustiprino asmenų prisijungimo per elektroninės bankininkystės sistemą identifikavimo įrankius. Taip pat praėjusiais metais „Kreda“ prisijungė prie momentinių mokėjimų sistemos ir gali pasiūlyti savo nariams sklandžiau ir greičiau teikti elektroninių mokėjimų paslaugas. 2021 m. lapkričio mėnesį „Kreda“ pristatė verslo klientams mokejimo kortelių aptarnavimo ir kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą.[2]
Lietuvos bankas „Kreda“ grupei 2022 m. balandį suteikė Institucinės užtikrinimo sistemos statusą, kuris leis kur kas efektyviau valdyti iždo funkciją. 2022 m. „Kreda“ grupė planuoja įvesti bekontakčius atsiskaitymus telefonu – banko korteles išmaniajame telefone, taip pat bus paleista išmanioji aplikacija unijų nariams, toliau bus tobulinama elektroninės bankininkystės sistema. „Suprantame konkurencinę aplinką, kurioje veikiame, taip pat matome pasaulines tendencijas, todėl skaitmenizaciją matome kaip vieną is pagrindinių mūsų grupės strateginių krypčių“, – sako M. Raipa.
